Oldtimers forumas

Per praeitus metus teko didžiąja dalimi prisidėti prie šio motociklo atkūrimo.
Tai pačios pirmos laidos Planeta, 1962 m., tais metais dar ėjo ir 56-tas.

Trumpa šio motociklo istorija:
Žmonės labai labai seniai turėjo 56-tą ir paskolino pažįstamam. Tas pateko į avariją ir sudaužė, o atpirko Planetą, nes kaip tik jos buvo kątik pasirodę, o 56 naujo jau negavo. Taigi, motociklas nuo naujo visą laiką buvo vienoje šeimoje. Tėvas paliko motociklą sūnui, sūnus jaunas važinėjo, po to daugelį metų motociklas buvo nenaudojamas ir sugedęs. Sūnus sumanė atkurti, vežojo pas įvairius meistrus ir "meistrus". Aš parinkau spalvą, padariau jam juosteles, tačiau po kiek laiko vėl vienos dalys pas mane grįžo, kitos atėjo (atkeliavo viskas, kas liko iš motociklo), visgi sutikau padėti pabaigti motociklą, nes kiti variantai nepasiteisino. Nuo ankstesnių vežiojimų iš vietos į vietą ir įvairių "meistrų" kai kurios detalės buvo sugadintos, nemažai jų apskritai dingusios, teko ieškotis kitų.

Nuotraukų iš eigos daug nedariau, bet rezultatas gražus, todėl nusprendžiau pasidalinti. Kai kuri informacija ir mintys, manau, bus jums naudingos.

Kai kurios specifinės 1962 m. Yžų ypatybės:
Tais metais keitėsi rėmo konstrukcija. 56-tas turi ištisą galinį sparną, o Planeta jau su nuimamu prie sėdynės prisuktu sparnu. Abiejų tipų rėmai dar tebeturi priekabos tvirtinimo ausį. Vėliau ant planetinių rėmų ji panaikinta, o nuo 3 modelio vėl atsirado. Keičiasi laidų kembrikų spalva, juodi keičiami gelsvais. Kadangi metai pereinami, motociklai su margomis pravodkėmos - vieni kembrikai tokie, kiti tokie.
Lentelės tais metais kažkodėl tvirtinamos priešingoje pusėje nei įprastai.
Dažniausios spalvos tais metais - šviesiai ruda ir tamsiai mėlyna (kaip šis). Juostelės sidabrinės.
Šis motociklas nudažytas Okeano mėlyna pagal RAL 5020. Atspalvis vos vos žalesnis už originalą, bet atrodo tikrai gerai, spalva nebuvo koreguota praktiškumo principais, kad pridažinėjant ar daperkant dažų būtų tokia pati. (Fotoaparatas spalvą iškreipia.)

Dar:
1962 m. stabdžių varlė buvo tvirtinama labai durnoje vietoje, ten ji gaudavo pastoviai purvo ir drėgmės, dėl ko daždai strigdavo, neveikdavo. Ir pareguliuoti sunku, nes blogas priėjimas. Naujesniuose modeliuose pakeista konstukcija, nukeliavo į bardačioką ir valdoma atskira traukute.

Variklį tvarkė kažkas Kaune. Nudažė visiškai visą. Nu, šiaip iš gamyklos jie ir būdavo dažyti, bet tie dažai ilgai nelaikydavo. Spėju, kad ir čia taip bus. Aš asmeniškai variklio geriau nedažyčiau.
Karbiuratoriaus dangčius nudažiau plaktukinio efelkto dažais. Teko matyti tokių originalių. Šiti dažai gana atsparūs, laiko gerai. O čia juk ir didelio temperatūrų skirtumo nebūna.

Daug kantrybės pareikalavo stopukas ir kitos smulkios dalys. Originalumui šiek tiek nusižengiau, nes kelis laidų ir trosų chamutikus ir laikikliukus nucinkavau, o jie tais metais būdavo dažyti. Kai kas buvo rasta net miške su metalo detektorium. Tai sėdynės rankena. Metalas buvo supuvęs ir panaudotas kitas, bet deficitinė guma žemėje išsilaikė puikiai

Pakojų ir rankenų gumoms panaudoti K-750 novodielai, yžinių negavom. Sunkiausia užmauti ant gazo rankenos. Viriau gumą ant dujinės ir purškiau gausiai silikono. Šiaip ne taip pavyko.
Numeris nudažyta paprasčiausiai akrilu plonu teptuku. Baltą tenka tept 2 sluoksniais, nes po pirmo prasišviečia. Marustva.

Kas dar.
Trosai novodieliniai tinka toli gražu ne visi. Teko kombinuot kažką. Tėtė (Raimis) litavo ir derino visą dieną.
Sėdynė yra nuo 2 modelio, matyt, kažkada keista. Pirmo šiek tiek žemesnė ir siauresniu priekiu, ir skiriasi sparno tvirtinimas. Siuvo kažkur Kaune.
Padangos naujos, MITAS. Užsimontuoja puikiai namie, sutepus montavimo pasta. Raštas visiškai analogiškas Barum, kurios senais laikais taip pat buvo sutinkamos ant senos laidos Yžų, tikriausiai, kaip atsarginės dalys. Jei naudot tenka originalias senų laikų rusiškas, tai jau reikia vežt ant staklių, kad nepažeist ratlankių ir dažų. Nes jos būna kietos kai velnias.

Trumpai tiek, jei ką - klauskit. Įdomu šiti Yžai, jų spalvos, skirtumai, įvairumas. Kantrybės su jais irgi reikia. Taip va prieinant pamažu pamažu ir atkūrėm. Man tai gražus gavosi. O tobulint visada yra kur, restauracija - tai nesibaigiantis procesas. Labiausiai džiugina tai, kad žmogus šitą motociklą saugoja ir puoselėja kaip savo šeimos relikviją, istorijos dalį. Bus laikomas garbingiausioje vietoje, retkarčiais geru oru pavažinėjama ir tobulinamas toliau. Tikimės, kad pamatysim renginiuose.

Gražus motociklas, puikiai atrodo.
Ar motociklas Planeta turėjo dažytus duslintuvus ir variklį su rankiniais bėgiais? Maniau kad tik pas 56 taip buvo.

Ačiū
Taip, turėjo. Pasirodo, šie duslintuvai net šiek tiek skiriasi nuo 56. Kol į rankas nepateko šis motociklas, net maniau, kad jie vienodi. Pasirodo skiriasi tie blizgantys galiukai ir dar kai kas. Nufotografuosiu skirtumus prie progai. Pilnai chromuoti serijiniuose motocikluose prasidėjo nuo Planeta-2 modelio.
Taip, rankiniai bėgiai dar buvo pas Planetą. Tik nuo '62 metų ir 56 ir Planetos rankenėlė jau buvo trumpesnė nei senesnių ir pilnai metalinė - be plastmasinio bumbulo. Taigi, ji evoliucijoje išnyko pamažu. Vėliau dar buvo dangtyje jai vieta su zagluške, o dar vėliau, Planeta-2 modelyje, visai neliko.
Ir šio variklio blokas jau kitoks nei 56. Rankiniai bėgiai dar yra, bet dangtis jau neperskiria tos vietos kur eina grandinės gumos, o pas 56 nuėmus dangtį perskiria pusiau.